Ryšio su vaiku kūrimas.
Pirmoje šio straipsnio dalyje aptarėme prisirišimo sąvoką ir jo formavimąsi, nagrinėjome saugaus ir nesaugaus prisirišimo tipus bei jų raidą. Nors šių tipų supratimas labai svarbus, daugelis tėvų vis tiek klausia savęs: „Koks kitas žingsnis?“
Tiriant vaiko ir tėvų santykius bei ieškant giluminių problemų, tėvai dažnai dalijasi savo patirtimi konsultacijų metu. Viena klientė apibūdino savo vidinį konfliktą: „Jaučiuosi tarsi kasdien būčiau draskoma dviejų jėgų. Yra racionalioji pusė, kuri puikiai žino, ką turėčiau daryti. Bet yra ir instinktyvioji pusė, kuri daug stipresnė. Tai emocijų sūkurys, kuris įtraukia mane, kol staiga užplūsta kaltė, kad vėl pakėliau balsą prieš savo vaiką.“
Išties, kaltė yra stiprus jausmas, kuris iškyla, kai nuoširdžiai pažvelgiame į save. Tam reikia drąsos, tačiau patirtis rodo, kad savęs tobulinimas ir minčių susidėliojimas atneša didelės naudos. Šie privalumai apima ne tik artimiausius žmones – sutuoktinį, vaikus – bet ir praturtina mus pačius giliai asmeniškai. Rūpindamiesi savo praeitimi ir puoselėdami vidinį pasaulį, tampame derlinga dirva, kurioje auga ne tik mes, bet ir mūsų vaikai.
Dažnai tėvai klausia, kaip sustiprinti ryšį su vaiku. Mano patarimas – atkreipkite dėmesį į esminius dalykus, kuriuos galime pamiršti. Rodykite empatiją – bendraudami įsijauskite į vaiko jausmus. Iš tiesų klausykitės – atidėkite darbus, pažvelkite į akis ir išgirskite, ką vaikas sako. Kalbėkitės – aktyviai dalyvaukite, dalinkitės istorijomis, paaiškinkite, atsakykite į klausimus. Džiaukitės bendru žaidimu. Girkitės ir pripažinkite pastangas: „Šaunuolis!“, „Tau pavyks!“
Patarimas: Pasidomėkite, kas domina jūsų vaiką – kokios veiklos jis svajoja kartu su jumis? Tai drąsus žingsnis, bet tikrai vertas pastangų! Dažnai mūsų vaizduotė pranoksta tikruosius vaikų norus. Tai gali būti paprasta – žaidimų vakaras, vaidmenų žaidimai, filmo žiūrėjimas ar sniego senio lipdymas – galimybių daug. Svarbiausia, kad taip vaikas pamato, jog jo norai, susiję su jumis, išsipildo. Ir atminkite, svarbu ne tik paklausti, bet ir aktyviai dalyvauti, paverskite jų svajonę realybe!
Žaiskite kartu! Daugeliui tėvų žaisti su vaiku gali būti iššūkis. Svarbu prisiminti, kad tikslas – suteikti džiaugsmo ir pasitenkinimo abiem. Pagalvokite, galbūt kitam tėvui natūraliau įsitraukti į žaidimus. Taip pat atminkite, kad žaidimas gali būti įvairus – svarbiausia rasti tokį, kuris jums tinka. Jei vaidmenų žaidimai su lėlėmis jums ne prie širdies, išbandykite stalo žaidimus, aktyvią veiklą ar atminties lavinimo užduotis. Net paprastas žodžių žaidimas automobilyje, kai kiekvienas dalyvis sugalvoja žodį iš paskutinės ankstesnio žodžio raidės, gali būti smagus. Žaidimų pasirinkimas labai platus – svarbiausia atrasti, kas jus suartina, ir dalintis tuo džiaugsmu su vaiku.
Kiekvienas tėvas nori užauginti pasitikintį savimi ir savarankišką vaiką. Tačiau vaikai dažnai nesuvokia savo pasiekimų ar ypatingos vertės, kol mes, tėvai, to nepripažįstame ir neparodome. Svarbu prisiminti, kad vaikai pasaulį patiria „pirmą kartą“, nuolat susiduria su naujomis situacijomis. Pavyzdžiui, kai vaikas mokosi užsimauti pirštines. Suprasdami, kad jam tai naujas iššūkis, matome, kaip svarbu mūsų palaikymas, padrąsinimas ir pagyrimas mokantis. Reaguodami su džiaugsmu – švęsdami, kai jam pavyksta užsimauti pirštinę ant vienos rankos – stipriname jo pasitikėjimą savimi. Tokie žodžiai kaip „Tau pavyko!“ sustiprina sėkmės jausmą ir skatina su džiaugsmu kartoti užduotį. Vaikas įsisavina pasiekimo jausmą: „Aš galiu tai padaryti!“, kuris stiprina jo tikėjimą savimi. Tad skirkite laiko pastebėti ir pakomentuoti vaiko pastangas – tokie žodžiai ne tik stiprina jūsų ryšį, bet ir didina vaiko pasitikėjimą savimi.
Autorė
Kristine Salmiņa
Klinikinė ir sveikatos psichologė / Psichologijos centro AUGT specialistė