Kai bandote susilaukti kūdikio, patarimai ima plūsti iš visų pusių — iš draugų, šeimos, grupinių pokalbių, tinklalaidžių, nuomonės formuotojų, forumų, kurių sau prisiekėte nebeskaityti vidurnaktį. Dalis jų iš tiesų naudingi. Daugelis — pasenę. O nemažai jų yra tiesiog klaidingi. Tikroji vaisingumo mitų bėda ne tik ta, kad jie netikslūs; jie kelia nerimą, kaltę ir visiškai nerealius lūkesčius. Netrukus pradedate abejoti kiekvienu kavos puodeliu, kiekviena įtempta savaite darbe, kiekvienu mėnesiu, kuris baigiasi viena juostele.
Tiesa tokia, kad vaisingumą lemia visas biologinių, medicininių ir gyvenimo būdo veiksnių raizginys, o aiškių taisyklių, tinkančių visiems, yra labai nedaug. Tad pažvelkime į penkiolika klaidingų įsitikinimų, kurie sukelia daugiausia nereikalingo nerimo, ir palyginkime kiekvieną jų su tuo, ką iš tikrųjų rodo įrodymai — remdamiesi tokių organizacijų kaip Amerikos reprodukcinės medicinos draugija (ASRM), Europos žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugija (ESHRE), Nacionalinis sveikatos ir priežiūros kokybės institutas (NICE) ir Pasaulio sveikatos organizacija (WHO) gairėmis.
1 mitas — „Jei tai neįvyksta per pirmus kelis mėnesius, kažkas turi būti negerai“
Skaičiais: maždaug 30 % sveikų porų pastoja per patį pirmą ciklą, apie 60 % — per tris mėnesius, apie 80 % — per šešis, o 85–90 % — per metus reguliariai turint nesaugių lytinių santykių.
Tai turbūt dažniausias nerimas poroms, bandančioms susilaukti kūdikio, ir beveik visada jis yra per ankstyvas. Net visiškai sveikoms poroms paprastai prireikia kelių mėnesių, nes kiekvienas ciklas iš tiesų yra tik viena galimybė — ir net kai ovuliacija bei spermos kokybė yra puikūs, nė vienas mėnuo niekada negarantuoja rezultato. Jei bandote tik kelis mėnesius, dar gerokai per anksti manyti, kad kažkas negerai. Laukimas, kad ir koks varginantis būtų, dažniausiai yra tiesiog visiškai normalios kelionės dalis.
2 mitas — „Stresas yra pagrindinė priežastis, kodėl negaliu pastoti“
Daugybė moterų tyliai kaltina save vos tik gyvenimas tampa įtemptas — darbo terminai, šeimos įsipareigojimai, finansiniai rūpesčiai, emociniai šuoliai, kuriuos sukelia pats bandymas pastoti. Tačiau neįrodyta, kad kasdienis stresas sveikiems žmonėms tiesiogiai sukelia nevaisingumą. Jis gali netiesiogiai paveikti vaisingumą, sutrikdydamas miegą, mitybą, fizinį aktyvumą, hormonų ritmus ar tai, kaip dažnai poros jaučia norą būti artimos — ir vien tai yra pakankama priežastis juo pasirūpinti, bet ne todėl, kad prieš pastojant būtina pasiekti kažkokią tobulos ramybės būseną. Nėra įrodymų, kad vien „atsipalaidavimas“ įjungia kokį nors jungiklį. Tad jei kas nors jums sako „tiesiog nustok apie tai galvoti“, vertinkite tai kritiškai. Jūs nepatiriate nesėkmės vien todėl, kad jaučiate nerimą.
3 mitas — „Kontraceptinės tabletės sukelia nevaisingumą“
Šis įsitikinimas gyvuoja jau dešimtmečius, tačiau mokslas jam aiškiai prieštarauja. Hormoninė kontracepcija sustabdo ovuliaciją tol, kol ją vartojate, o nustojus vartoti vaisingumas paprastai gana greitai sugrįžta — kai kurioms moterims per kelias savaites, kitoms per kelis mėnesius, kol ciklas vėl susireguliuoja. Tas uždelsimas yra organizmo prisitaikymas, o ne ilgalaikė žala. Tiesą sakant, kai kurios moterys pastebi, kad nereguliarūs ciklai, buvę prieš pradedant vartoti tabletes, po to tiesiog vėl atsiranda; kontracepcija problemos nesukėlė, ji tik tyliai užmaskavo jau buvusį dėsningumą. Kontraceptinių tablečių vartojimas nemažina ilgalaikio vaisingumo.
4 mitas — „Pastoti galima bet kurią mėnesio dieną“
Pastoti įmanoma tik gana trumpu kiekvieno ciklo laikotarpiu. Kiaušialąstė po ovuliacijos išlieka gyvybinga maždaug 12–24 valandas, o spermatozoidai reprodukciniame trakte gali išbūti iki penkių dienų — šie du faktai kartu sukuria vaisingąjį langą: penkias dienas prieš ovuliaciją, pačią ovuliacijos dieną ir kartais dieną po jos. Pažinus šį langą, galima iš tiesų padidinti tikimybę pastoti nepatiriant papildomo spaudimo. Kūnas taip pat linkęs siųsti signalus, kai ovuliacija artėja — skaidrios, tamprios gimdos kaklelio gleivės, šiek tiek primenančios žalio kiaušinio baltymą, teigiamas ovuliacijos testas, vienpusis maudimas dubens srityje (mittelschmerz) arba pastebimai sustiprėjęs lytinis potraukis. Išmokus atpažinti šiuos ženklus, tinkamą laiką pasirinkti kur kas lengviau nei spėliojant.
5 mitas — „Jei jau turite vieną vaiką, vaisingumas negali būti problema“
Tai, kad kartą pavyko pastoti, negarantuoja, jog kitą kartą bus lengva, o kai taip nėra, tam yra pavadinimas: antrinis nevaisingumas. Jis dažnesnis, nei žmonės tikisi, ir gali kilti dėl didėjančio motinos amžiaus, spermos kokybės pokyčių, skydliaukės problemų, endometriozės, svorio pokyčių, naujos sveikatos būklės arba visai be aiškios priežasties. Emociškai tai gali būti ypač sunku būtent todėl, kad tėvai mano, jog „turėtų“ vėl sugebėti padaryti tai, ką jau yra padarę. Jei bandote pastoti rekomenduojamą laiką, bet nepavyksta, visiškai pagrįsta kreiptis patarimo — ankstesnis sveikas nėštumas neatmeta galimybės, kad dabar yra gydoma problema.
6 mitas — „Vaisingumas daugiausia yra moters atsakomybė“
Tai vienas žalingiausių mitų iš visų. Įrodymai pasiskirsto gana tolygiai: maždaug trečdalis atvejų daugiausia susiję su moteriškais veiksniais, maždaug trečdalis — su vyriškais veiksniais, o likusiais atvejais prisideda abu partneriai arba priežastis lieka nepaaiškinta. Vyrų vaisingumas priklauso nuo spermatozoidų kiekio, judrumo, formos ir DNR kokybės, o visiems šiems dalykams gali turėti įtakos rūkymas, nutukimas, gausus alkoholio vartojimas, anaboliniai steroidai, negydomos sveikatos būklės ir tam tikri vaistai. Kai pastojimas užtrunka ilgiau, nei tikėtasi, įvertinimo nusipelno abu partneriai. Vaisingumas yra bendra kelionė, o ne vieno žmogaus darbas ją „sutaisyti“.
7 mitas — „Daugiau sekso reiškia greitesnį pastojimą“
Atrodo logiška, kad daugiau lytinių santykių turėtų reikšti didesnę tikimybę, tačiau laikas yra daug svarbesnis už vien dažnumą. Dauguma specialistų rekomenduoja vaisingo laikotarpio metu mylėtis kas vieną–dvi dienas — pakankamai dažnai, kad sveiki spermatozoidai lauktų ovuliacijos, bet nepaverčiant santykių varginančiu grafiku. Daugeliui porų intymumo pavertimas griežtu tvarkaraščiu sukelia daugiau streso nei rezultatų. Čia nuoseklumas svarbiau už tobulumą: siekite reguliaraus artumo per vaisingą laikotarpį, o ne griežtų taisyklių rinkinio.
8 mitas — „Norint pastoti reikia brangių papildų“
Užėję į bet kurią vaistinę ar atsidarę bet kurią paieškos juostą, išgirsite pažadų apie tuziną būdų „natūraliai padidinti vaisingumą“. Rinkodara sklandi, o mokslas — dažniausiai ne. Daugumai sveikų žmonių, bandančių pastoti, joks lentynoje esantis produktas nėra stebuklingas raktas, o didelė dalis to, kas parduodama kaip vaisingumo gerinimo priemonės, tiesiog nėra pagrįsta tvirtais įrodymais. Pastovus, sveikas gyvenimo būdas turi kur kas tvirtesnį pagrindą nei brangi buteliukų eilė — o jei kada abejojate dėl ko nors, ką svarstote vartoti, tinkamas žmogus pasiklausti yra jūsų sveikatos priežiūros specialistas, o ne pakuotė.
9 mitas — „Amžius veikia tik moterų vaisingumą“
Moterų vaisingumui skiriama beveik visas dėmesys, tačiau vyrų vaisingumas taip pat kinta su amžiumi. Vyrai spermatozoidus gamina visą gyvenimą, vis dėlto spermos kokybė pamažu prastėja, o didesnis tėvo amžius siejamas su mažesniu judrumu, didesne DNR fragmentacija, ilgesniu laiku iki pastojimo, šiek tiek didesne persileidimo rizika ir nedideliu tam tikrų genetinių bei neurovystymosi būklių tikimybės padidėjimu. Tai nereiškia, kad vyresni vyrai negali susilaukti sveikų vaikų — daugybė jų susilaukia. Tai tik dar kartą pabrėžia, kad tai yra dviejų žmonių klausimas, ir svarbi abiejų partnerių sveikata.
10 mitas — „IVF garantuoja nėštumą“
IVF padėjo milijonams šeimų, tačiau tai niekada nebuvo garantija. Sėkmė priklauso nuo amžiaus, kiaušialąsčių ir spermatozoidų kokybės, embrionų vystymosi, gimdos sveikatos ir bet kokių pagrindinių būklių — o rodikliai skiriasi tarp klinikų ir tarp atskirų žmonių. Kai kurios poros pastoja per pirmą ciklą; kitoms prireikia kelių bandymų arba visai kitokio požiūrio. Tai išties veiksmingas gydymas daugeliui nevaisingumo priežasčių, tačiau garantuotas rezultatas nėra vienas iš dalykų, kuriuos jis gali pasiūlyti.
Mitas 11 — „Tam tikros sekso pozos padidina nėštumo tikimybę“
Tai vienas seniausių vaisingumo mitų ir vienas lengviausiai paneigiamų. Nėra patikimų įrodymų, kad kokia nors konkreti poza pastojimui būtų geresnė už kitą. Sveiki spermatozoidai yra stiprūs „plaukikai“ ir per kelias minutes po ejakuliacijos pradeda judėti per gimdos kaklelį; gravitacija čia vaidina kur kas mažesnį vaidmenį, nei teigia liaudies išmintis. Rinkitės tai, kas jums abiem patogu ir malonu — iš tiesų svarbu, kad tai vyktų vaisingomis dienomis.
Mitas 12 — „Po sekso turėtumėte likti gulėti“
Daugybei moterų sakoma po to ramiai pagulėti dvidešimt ar trisdešimt minučių. Trumpas poilsis nepakenks, tačiau tyrimai neparodė, kad jis reikšmingai pagerintų natūralaus pastojimo tikimybę. Praėjus vos kelioms akimirkoms po ejakuliacijos, milijonai spermatozoidų jau būna pakeliui, o tai, kas vėliau išteka, nėra tie spermatozoidai, kurie jau pateko į gimdos kaklelį. Tad nėra reikalo nerimauti, jei iškart atsikeliate — jūsų kūnas sukurtas pats susitvarkyti su šia dalimi.
Mitas 13 — „Reguliarios mėnesinės reiškia, kad tikrai ovuliuojate“
Reguliarus ciklas yra geras ovuliacijos ženklas, bet jis jos neįrodo. Kai kurioms moterims pasitaiko anovuliacinių ciklų — mėnesinės prasideda, nors kiaušinėlis neišsiskiria — tai kartais gali nutikti visiškai sveikoms moterims, o dažniau kartu su tokiomis būklėmis kaip PKS, skydliaukės sutrikimai, padidėjęs prolaktino kiekis, tam tikrų vaistų vartojimas arba didelis stresas ar svorio pokytis. Jei nėštumas neįvyksta, nors ciklai reguliarūs kaip laikrodis, jūsų sveikatos priežiūros specialistas gali pasiūlyti patvirtinti ovuliaciją kraujo tyrimu ar kitais patikrinimais. Reguliarumas ramina — tiesiog tai dar ne visas vaizdas.
Mitas 14 — „Sveiki žmonės negali turėti vaisingumo problemų“
Yra paplitusi prielaida, kad nevaisingumas vargina tik žmones, turinčius akivaizdžių sveikatos problemų. Iš tikrųjų jis gali paveikti ir tuos, kurie sportuoja, sveikai maitinasi, turi sveiką svorį ir apskritai neturi reikšmingos medicininės istorijos, nes kai kurios vaisingumo būklės vystosi tyliai, su nedaug simptomų arba visai be jų — tarp jų endometriozė, sumažėjęs kiaušidžių rezervas, užsikimšę kiaušintakiai ar įvairios vyrų veiksnio priežastys. Atrodyti sveikai ne visada reiškia, kad vaisingumas nepaveiktas. Jei rekomenduojamą laikotarpį bandėte pastoti nesėkmingai, verta kreiptis patarimo, kad ir kaip gerai jaustumėtės.
Mitas Nr. 15 — „Nevaisingumas yra retas“
Mastas: Pasaulio sveikatos organizacija apskaičiavo, kad maždaug vienas iš šešių žmonių visame pasaulyje tam tikru reprodukcinio amžiaus laikotarpiu patirs nevaisingumą.
Nevaisingumas yra kur kas dažnesnis, nei dauguma žmonių įsivaizduoja, tačiau daugybė porų vis dar kenčia tyliai, nes visa ši tema tebėra apgaubta stigmos. Gera žinia ta, kad daugelį priežasčių galima ištirti ir gydyti, o ankstyvas įvertinimas dažnai suteikia ramybės, praktinių gairių arba galimybę pasinaudoti iš tiesų veiksmingais sprendimais. Jei susiduriate su vaisingumo sunkumais, esate toli gražu ne tokie vieniši, kaip gali atrodyti, o kreiptis pagalbos reiškia rūpintis savo sveikata, ne pripažinti nesėkmę.
Trumpai apie vaisingumą
Kai bandote pastoti, verta įsidėmėti šiuos įrodymais pagrįstus dalykus:
● Dauguma sveikų porų nepastoja per pirmą mėnesį.
● Amžius turi įtakos tiek moterų, tiek vyrų vaisingumui.
● Vien stresas paprastai nesukelia nevaisingumo.
● Kontraceptinės tabletės nesumažina ilgalaikio vaisingumo.
● Lytinių santykių planavimas pagal vaisingąjį laikotarpį yra kur kas svarbesnis nei konkrečios pozos.
● Sveiki įpročiai palaiko vaisingumą, tačiau jokia mityba ar gyvenimo būdo permaina negali garantuoti nėštumo.
● Vaisingumo sunkumai paliečia milijonus žmonių visame pasaulyje.
● Ankstyvas kreipimasis patarimo gali suteikti ramybės ir padėti nustatyti gydomas priežastis.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar stresas tikrai gali sutrukdyti man pastoti?
Įprastas kasdienis stresas pats savaime nėra įrodytas kaip tiesioginė nevaisingumo priežastis. Vis dėlto lėtinis stresas gali veikti netiesiogiai — trikdydamas miegą, hormonų reguliaciją ir kasdienius įpročius.
Ar vaisingumo papildai iš tikrųjų veikia?
Daugumos vaisingumui skirtų papildų veiksmingumą gerinant vaisingumą sveikiems žmonėms mokslas pagrindžia ribotai, todėl verta atsargiai vertinti viską, kas pristatoma kaip greitas sprendimas. Jei svarstote ką nors vartoti, geriausiai jums patars jūsų sveikatos priežiūros specialistas.
Kiek laiko turėtume bandyti prieš kreipdamiesi į gydytoją?
Jei jums mažiau nei 35 metai, paprastai patariama kreiptis konsultacijos po dvylikos mėnesių reguliarių lytinių santykių be apsaugos; jei jums 35 ar daugiau — maždaug po šešių mėnesių.
Ar amžius veikia ir vyrus?
Taip. Vyrai išlieka vaisingi ilgiau nei moterys, tačiau spermos kokybė su amžiumi palaipsniui prastėja, o tai gali turėti įtakos tiek vaisingumui, tiek nėštumo eigai.
Ar galiu natūraliai pagerinti savo vaisingumą?
Garantijų nėra, tačiau sveikas kūno svoris, rūkymo vengimas, alkoholio ribojimas, fizinis aktyvumas ir lėtinių ligų kontrolė padeda palaikyti reprodukcinę sveikatą.
Svarbiausios išvados
● Mitų apie vaisingumą pilna visur — tačiau mokslas dažnai pasakoja visai kitokią istoriją.
● Supratus, kaip vaisingumas iš tikrųjų veikia, nerimo tampa gerokai mažiau.
● Tiek moters, tiek vyro vaisingumas turi įtakos pastojimui.
● Daugumai sveikų porų pastoti prireikia kelių mėnesių.
● Įrodymais pagrįsta informacija padeda priimti tinkamus sprendimus ir suprasti, kada verta kreiptis pagalbos.
Skaityti toliau
Tęskite savo vaisingumo kelionę su šiais „Motherhood Academy by Gege Club“ ištekliais:
● Kodėl man nepavyksta pastoti? Ką būčiau norėjusi žinoti prieš pradėdama panikuoti
● Nėštumas po 35-erių: ką iš tikrųjų sako mokslas
● Kūno paruošimas nėštumui
● Kaip natūraliai sekti ovuliaciją
● Pirmasis prenatalinis vizitas: ko tikėtis
Šaltiniai
Šis straipsnis parengtas remiantis dabartiniais įrodymais ir tarptautiniu mastu pripažintų medicinos organizacijų gairėmis, įskaitant:
● Amerikos reprodukcinės medicinos draugija (ASRM). Natūralaus vaisingumo optimizavimas.
● Amerikos akušerių ir ginekologų koledžas (ACOG). Nevaisingumo vertinimas.
● Europos žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugija (ESHRE). Vaisingumo priežiūros gairės.
● Nacionalinis sveikatos ir priežiūros kokybės institutas (NICE). Vaisingumo problemos: vertinimas ir gydymas.
● Pasaulio sveikatos organizacija (WHO). Faktų suvestinė apie nevaisingumą.
● NHS. Bandymas susilaukti kūdikio.
Apie autorę
Krista Winter yra „Motherhood Academy by Gege Club“ vyriausioji turinio redaktorė, kurianti įrodymais pagrįstus edukacinius išteklius apie vaisingumą, nėštumą, žindymą ir ankstyvąją tėvystę. Jos darbe patikimos tarptautinės medicininės gairės derinamos su empatišku, skaitytojams draugišku rašymu, kad moterys ir šeimos galėtų užtikrintai priimti informuotus sprendimus.
Medicininis atsakomybės apribojimas
Šis straipsnis skirtas tik edukaciniais tikslais ir neturėtų pakeisti individualios medicininės konsultacijos, diagnozės ar gydymo. Jei nerimaujate dėl savo vaisingumo ar reprodukcinės sveikatos, kreipkitės į savo sveikatos priežiūros specialistą arba kvalifikuotą vaisingumo specialistą.