Krepšelis
Jūsų krepšelis tuščias
15 dažnų klaidingų įsitikinimų, kurie gali jus stabdyti
„Mano draugė pastojo pirmą mėnesį, kai pradėjo bandyti.“ „Mano pusseserė prisiekinėja, kad po to reikėtų pagulėti.“ „Kažkas man pasakė, kad stresas yra priežastis, kodėl tai dar neįvyko.“
Ką iš tiesų sako mokslas (ir kodėl amžius yra tik dalis istorijos)
„Laukiau, kol mano karjera atrodys stabili. Radau tinkamą partnerį. Pagaliau pasijutome pasiruošę — ir tada visi ėmė man sakyti, kad per ilgai laukiau.“
Jei galvojate apie pastojimą po trisdešimt penkerių, beveik neabejotinai jau girdėjote įspėjimus — apie tiksintį biologinį laikrodį, užtikrintas prognozes, kad jums „reikės IVF“, ir bendrą teiginį, jog nėštumas po trisdešimt penkerių yra didelės rizikos, o tikimybės ne jūsų naudai. Kartojamos pakankamai dažnai ir dažniausiai be jokio konteksto, tokios žinutės ima skambėti kaip nustatytas faktas. Tiesa yra gerokai labiau raminanti, nei leidžia suprasti antraštės.
Ką norėčiau būti žinojusi prieš pradėdama panikuoti
Būna akimirka, kurią daugelis porų atpažįsta net niekada neištarus jos garsiai. Praeina dar vienas mėnuo, dar vienas testas parodo vieną brūkšnelį, tu suvynioji jį į popierinės servetėlės skiautę, išmeti į šiukšliadėžę ir sakai sau, kad apie tai negalvosi. O tada visą likusią dieną beveik apie nieką kitą ir negalvoji.
Daugiau nei 100 mamų įžvalgos
Dvi valandos nakties. Jūsų kūdikis gimė prieš kelias dienas, o jūs jau trečią kartą keičiate padėtį, bandydama rasti tokią, kuri neskaudintų, ir tyliai savęs klausiate klausimo, kuris, regis, visada ateina tamsoje: ar aš tai darau teisingai?
